- poliarumas
- poliarùmas sm. (2) TrpŽ 1. kūnų (ppr. įmagnetintų ar įelektrintų) sugebėjimas kai kuriuose savo paviršiaus taškuose (poliuose) reikšti tam tikras savybes intensyviau negu kituose. 2. dviejų priešingų polių turėjimas. 3. priešingumas.
Dictionary of the Lithuanian Language.
